- dryžinys
- dryžinỹs sm. (3b) Krtn, (3a) NdŽ 1. žr. dryžiniai 1: Dryžinỹs yra audeklas, išaustas drūžėms Als. Gražus dryžinỹs, kad du šūveliu juodu siūlu, keturi pilku austas audeklas J. Iš drỹžinio siuvo vyrams kelnes vilnonas Šts. Cigonės paskuo jos sulindo ir pamatė dryžinį beaudamą M.Valanč. 2. žmogaus apdaras, išvaizda: Jau nu drỹžinio matyti, kad vagis Slnt.
Dictionary of the Lithuanian Language.